Marsą tiriantis kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ už maždaug 300 kilometrų nuo jo šiaurės ašigalio nufotografavo į spygliuočių medžių giraites panašius objektus. Skaityti daugiau…
JAV kariuomenė 1924 metais bandė užmegzti ryšį su marsiečiais, liudija Amerikos nacionaliniame archyve saugomi išslaptinti dokumentai.
Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ planetos paviršiuje nufotografavo angas, vedančias į tunelio pavidalo darinius. Neseniai panašus „šulinys“ buvo pastebėtas ir Mėnulyje.
Mokslininkai pranešė radę būdą, kaip užtikrinti nuolatinį radijo ryšį tarp Marso ir Žemės.
JAV bendrovė „Ad Astra Rocket Company“ išbandė galingiausią pasaulyje plazminės raketos variklį. Kosminiai laivai su tokios technologijos varikliais nuskraidinti žmones į Marsą galės per 39 dienas.
JAV kosmoso ekspertų teigimu, NASA astronautai gali atskristi į Marso orbitą po 2020 metų, tačiau su viena sąlyga – jei Kongresas skirs pakankamai pinigų pilotuojamoms kosminėms programoms.
Mažasis princas – tai nedidelis robotas, kurio paskirtis – rūpintis vienu augalu. Jis tapo vienu iš aštuonių korporacijos Electrolux skelbto konkurso „Electrolux Design“ finalistų, o iš viso konkurse dalyvavo 900 darbų.
Mokslininkai atrinko žemiškosios gyvybės atstovus, kurie bus pirmą kartą išsiųsti į svetimą planetą. Šių metų spalį jie iškeliaus į Marsą, o po 3 metų sugrįš namo, į Žemę. Skaityti daugiau…
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje specialistai ruošia Marso grunte įstrigusio marsaeigio „Spirit” gelbėjimo planą. „Spirit” negali pajudėti iš vietos nuo gegužės mėnesio, teigiama NASA pranešime.
NASA mokslininkai pranešė gavę pirmąjį tiesioginį įrodymą, kad Marse žaibuoja. Mičigano universiteto tyrėjų teigimu, Marse kylančių dulkių audrų metu jiems pavyko užfiksuoti elektros iškrovų požymius. Skaityti daugiau…
Šeši savanoriai, dalyvaujantys Maskvoje vykdomame skrydžio į Marsą imitavimo eksperimente „Mars-105″, sąlyginai pasiekė Marso orbitą, pranešė naujienų agentūra „Interfax”.
Dėl planetą supančio magnetinio lauko Žemės atmosfera, priešingai nei Marso ar Veneros, laikyta apsaugota.
Tačiau naujoji mokslininkų studija atskleidė, kad Saulė mūsų planetos atmosferą vagia daug greičiau nei Marso ir Veneros, o magnetinis laukas – pagrindinė apsauga nuo Saulės – gali būti dvigubas agentas, padedantis ir kurstantis tokią vagystę.
Gali būti, jog Marsas praeityje buvo drėgnas, palankus gyvybei atsirasti nors ir niekuomet nesušildavo iki 0 laipsnių. Taip teigia naujai atlikti tyrimai, kurie analizuoja, kas atsitiktų įvairiems mineralams ištirpus vandenyje.
Mokslininkai pusės kilometro gylyje po Antarktidos ledynu aptiko beveik 2 mln. metų nuo aplinkos izoliuotas mikroorganizmų kolonijas, kurios išsiverčia be saulės šviesos ir deguonies. Šis atradimas sustiprino viltis, kad gyvybė gali egzistuoti Marse ir kitose planetose.
NASA į Marsą ketina nusiųsti ultralengvą tyrimų lėktuvą. Kodinis projekto pavadinimas ARES (Aerial Regional-scale Environmental Survey of Mars).
Rytoj Rusijoje pradedamas unikalaus eksperimentas: 6 savanoriai bus uždaryti specialiame bunkeryje, ir praleis jame 105 dienas. Taip bus imituojamos skrydžio į Marsą sąlygos, praneša „The Guardian”.
Nauji komentarai